aklas

ãklas, -à adj. (4) 1. SD341, R neturintis regėjimo, žabalas, spangas: Kur eis, ãklas būdamas? Sln. Viena akimi ãklas K. Šoko pelėda aklà ir raiša Sch18. Šunyčiai aklì atsirado (gimė) Grž. Aklųjų institutas, mokykla rš. Jūsų berniukas yra visiškai aklùtis Mrk. Aklíeji regi, raišieji vaikščioja DP19. Aklop žmogausp teikės byloti MP102. | prk.: Ką tu čia su juo aklù (girtu) susikalbėsi Lš. Čia tai tu ãklo (didelio, daug) darbo turėsi Lš. Tokią žemę gali akėti aklam̃ rudenỹ (vėlai rudenį) Brš. Šiemet visų rugių aklos varpos (menkos, be laiko sudžiūvę grūdai) Grv. Pavasarį bus beduonė, šiuosmet akli rugiai (maži grūdai) Arm. ^ Senam girtam juokis, aklam raišam nesijuok Slm. Ko ãklas verktų, kad kelią matytų Sk, Skr. Yra ir teisybė pasauly, tik kad aklà J.Jabl. Pasitaikė kaip aklái (ãklai Rz) vištai grūdas Gs. Aklas ant lygaus kelio suklumpa TŽV601. Graibos it aklas tamsoj Sim. Kaip aklas po girią klaidžioja S.Dauk. Aklas akių nepaslėpsi B. Aklam kelio neparodysi PPr249. Aklam ir purvas auksu rodos Sim. Kas gero aklam iš zelkoro? VP22. Aklas neregį vadžioja Slm. O jeigu aklas veda akląjį, abujen impuls duobėn Ch¹Mt15,14. Ãklas būdamas, kitam kelio neparodysi Pln. Greitas darbas – ãklas gimsta Pnd. Greit gema – ãklas randas Lš. Aklì namai be šunies, kurti be gaidžio Pnd. Pinigam ãklas kelias: čia jų turi, čia vėliai jų nėr Rod.

aklaĩ adv.: Atvėrė akis aklai užgimusio BtJn9,32. | Taip potam keli iš jų, aklaĩ prisimaukę, būriškai bei kiauliškai pradeda zaunyt K.Donel. aklỹn adv.: Tėvelis pamažėl aklỹn ėjo Grž. ║ be akelių: Seniau vis aklose nytyse (žabalėse) audėm, ir gerai buvo Rdm. Jie aklom bulvėm (neapdygusiomis) sodina Lš.

2. tamsus: Aklà naktis Kv. Naktis visada ir aklesnė, ir kurtesnė Žem. | Aklá putra (be pradaro) Kv.

aklaĩ adv.: Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM1862,18.

3. atliekamas be regėjimo, nežiūrint: Ãklas skridimas (tamsoje) DŽ. Aklas mašinėle rašymas (nežiūrint į mašinėlės klavišus) rš. Aklas šachmatais lošimas (nežiūrint į šachmatų lentą) rš.

aklaĩ adv.: Pirmą kartą dangaus kūnas buvo atrastas aklai, dar jo nematant P.Slavėn. Nekirsk taip aklaĩ (nežiūrėdamas kokia korta) Snt.

4. uždaras, aklinas: Aklà gatvė DŽ. Pro aukštą aklą tvorą nieko nematyti rš. Uždarė aklañ (be langų) kambarin Pv. Akla troba (be langų) B, N. Ãklas langas (be stiklų, imituotas) J. Aklasis tekinis neleida purvą ant ašies Šts. Bulves supylėm aklose duobėse (be vėdinamųjų langelių), tai supus – tep šilta Rdm. | Ãklas ežeras (užaugęs liūnais) J. Jis liko sėdėt, iki prašvito, toj akloj baloj SI172.

aklaĩ adv.: Užsiklojo aklaĩ (kad nė oras neprieitų) Mrs, Smn. Sudėjo langus aklaĩ, tai negalėsim nė pirčios pravėdint Rdm. Kamaros langai tebebuvo aklai apskretę I.Simon. Kad būtų geras tvartas, reikia aklaĩ statyt Vrn. Tvoras užtverk aklaĩ, kad paršas neįlįstų Vlk. Mūsų pasodnykus aklaĩ užkasė, tai išžels Rdm. Gatvė aklai įsiremia į Neries krantą sp. | Lijo, ale kad tep aklaĩ (kaip iš kibiro) Lp.

5. ištisas, visas toks: Ãklas medžias (labai tankus miškas) Vlk. Pirma čia buvo ãklas miškas, o dabar iškirsta Lp. Šimas ant ãklo (vieno, ištiso) rūdyno atsisėdo, kur vienos tiktai viržys augo Rmš. | prk.: Jau tę aklì (tikri) dzūkai Brb. Mieste b[uv]o ãklas badas Gs. 6. prk. nemokytas, tamsus (apie žmogų): Tėvai nemokė, taip ãklas ir palikau Rm. Senovėj aklì žmonys buvo Krtn. Kur jie tau ims laikraštį, kad jie visi aklì (nemoka skaityti) Lš. Jūs ją ne ãklą paėmėt (mokytą) Krn. Aklà tavo galva Pšl. Toki aklà gaidys esu, nemoku skaityti (sako moteris) Lnk. Aklas lietuvininkas (lietuviškai temoka) N. ^ Dirbi kaip aklas vokietis Sim.

aklaĩ adv.: Žmonės kitą kartą gyveno labai aklaĩ Btg.

7. prk. neapgalvotas, neprotingas; beatodairiškas: Aklas pyktis, kuris dar prieš akimirką buvo jį apėmęs, staiga atslūgo J.Avyž. | Pirmasis Atlanto nugalėtojas netikėjo akla laime rš.

aklaĩ adv.: Tep aklaĩ įtikėjau į jį Gs. Aklaĩ mylėti DŽ. Ta garsų pakaita nebuvo daroma aklai, bet pagal tam tikrų taisyklių K.Būg. Kur vėjas nešė, klaidžiojome aklai, bijodami susidaužymo I. | Akli yra, jog aklaĩ draskos tarp erškėčių DP105.

8. prk. menkas, mažas: Ji man tos aklõs žemės (menkos, be žmogaus rankų nieko neduodančios) pasigailėjo Lp. ^ Jam dabar ãklas badas (nėra bado, visko turi) Skr. Ãklas badas, duonai esant (pavalgius galima badauti) B.

◊ aklóji dilgėlė̃ BŽ96 bot. baltažiedė notrėlė (Lamium album).

aklíeji obuoliaĩ žieminių obuolių rūšis: Aklíeji obuoliaĩ kieti kap akmuo Plv.

aklù stùmtis veržtis jėga: Aklu stumiasi vienas vieną B.

ãklą tur̃gų padarýti primušti, užmovus ką ant galvos, kad nematytų, kas muša: O ko jis nėjo karvių išvaryt iš javų, dėl to jam ir padãrėm ãklą tur̃gų Lš.

aklàsis var̃nas; B, N zool. naktikovis?

aklóji žarnà DŽ; LL57 anat. storosios žarnos atauga, vienagalė: Akloji žarna yra dešinėje pilvo ertmės pusėje rš.

ant aklų̃ iš kelio (išvesti): Kam tu jį vedžioji: kad tave ant aklų išvestų? Rod.